žuvėdra

žuvė́dra sf. (1) 1. R141, MŽ185, D.Pošk, Sut, N, K, M, L, E, J.Jabl(Skp), K.Būg(Kv), Rtr, ŠT136, Š, DŽ zool. kirų būrio vandens paukštis ilgais siaurais sparnais, dvišaka uodega (Sterna): Upinė žuvėdra (S. hirundo) peri duobutėse ant smėlio tarp akmeniukų T.Ivan. Mažoji žuvėdra (S. albifrons) T.Ivan, S.Mast. Didžioji žuvėdra (S. fluviatilis) KŽ. Baltasparnė žuvė́dra (Chlidonias leucoptera) NdŽ. Jūros žuvėdra LL217. Žuvėdros – grakštūs paukščiai, truputį panašūs į kregždes, tad ir daugelyje kalbų jos vadinamos jūrų kregždėmis T.Ivan. Žuvėdros ir kiti jūros paukščiai neria į vandenį, grobia plaukiančias jo paviršium žuvytes ir ėda patys arba savo vaikams nešas į lizdus J.Jabl. Žuvė́dra an vandenio sukasi, žuvis gaudo Brb. Žila žuvė́dra lakio[ja] pavandeniais ir gaudo žuvis J. Tos žuvė́dros ka čiepia, ka rėkia! Pv. Žuvė́dros kliurksi – bus lietaus Dkš. Jei žuvėdros skraido virš vandens klykdamos – bus lietaus LTR(Pns). Būdamos prie vandens, žuvė́dros klykia JD219. Skraido, rypauja baltos, pilkos ir kanapėtos žuvėdros A.Vien. Tą vakarą laivai neskendo ir gailiai nekrykštė žuvėdros J.Aist. Sesytės žuvėdrýtės, išmeskit po plunksnytę (ps.) Antr. O žuvėdra virėjėlė pietus pagamino LTR(Pns). Žuvėdrų lizdos išgaišintos LC1883,4. Jeib jo nevalgytumbit: erelį, vanagą, žuvėdrą, raragą, lingę ir kas jos veislės yra BB3Moz11,13-14. ^ Labai toli lyg žuvėdras matė ji plaukiant laivus J.Balč. Tikrai, aš dar be pusryčių. Alkana kaip žuvėdra P.Vaičiūn. Laukiu pensijos kaip žuvė́dra lytaus Grd. Ale ir darbas jos kai žuvėdros (greitas ir netikęs) Vlk. 2. N, E, K, LL85, ŠT136, BŽ606, NdŽ, KŽ kiras (Laurus): Kai žuvė́dros pradeda kriokti, sakom, jau lytaus būs Sd. 3. R, MŽ, K, NdŽ, KŽ ūdra: Pernai yra Rytprūsiuose 134 žuvėdros (ūdros) nušautos LC1886,24. Žuvė́dra – kur kiaušinius ėda Plv. 4. D.Pošk žr. žuvėčia: Neabejotinai antrinė yra vietomis pasitaikanti žodžio žuvė́dra „garnio“ reikšmė BII179. 5. Kos38 jūrų erelis.

◊ žuvė́dras lẽsinti KlbXXVII(1)43 vemti jūroje.